„Kiekvieną dieną, kai Allaho tarnai prabunda ryte, būtinai nužengia du angelai. Vienas iš jų sako: ,,O Allahe, suteik tam, kuris aukoja dėl Tavęs, gerą atlygį." O antrasis sako: ,,O Allahe, siųsk nuostolį tam, kuris susilaiko (neišleidžia).“

Leidžiama kreiptis į Allahą su maldavimu už dosnųjį, kad jam būtų suteiktas didelis atlygis ir gautų geresnį už tai, ką išleido. Taip pat leidžiama melstis už šykštųjį, kad jo turtas, kurį jis vengia išleisti ten, kur Allahas jį įpareigojo išleisti, būtų sunaikintas.
Angelai kreipiasi į Allahą su maldavimu už teisųjį tikintįjį, kuris išleidžia tam, kas patinka Allahui, ir prašo jam gėrio bei palaimos; jų maldavimas niekada nelieka be atsako.
Raginama vykdyti tiek privalomus, tiek savanoriškus išlaidavimus – tai rūpinimasis savo šeima, giminystės ryšių palaikymas ir įvairūs geri darbai.
Paaiškinimas apie nuopelnus, kai žmogus išleidžia pinigus darbams, maloniems Allahui, ir kad tokių išlaidų rezultatas yra geras atpildas iš Jo. Tarė Visagalis: {ir ką tu išleidi iš bet ko (vardan Allaho), Jis pakeis tai (kitu). Ir Jis yra Geriausias iš aprūpintojų.} [Koranas, sūra „Saba“ 34:39].
Šis maldavimas yra prieš tą, kuris atsisako privalomų išlaidų; kiek tai susiję su savanoriškomis išlaidomis, jos čia neįtraukiamos, nes atsisakantis savanoriškų išlaidų nesulaukia tokio maldavimo prieš jį.
Šykštumas ir godumas draudžiami.