„Būk šioje žemėje tarsi svetimšalis arba keliautojas.“

Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakojo, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paėmė jį už peties—vietos, kur ranka jungiasi su petimi,—ir tarė jam: būk šiame pasaulyje tarsi svetimšalis, atvykęs į šalį, kur neturi nei savo namų, nei artimų draugų šalia. Jis yra toli nuo šeimos, vaikų ir santykių, kurie atitraukia nuo Kūrėjo. Verčiau būk ne tik svetimšalis, bet ir keliautojas, einantis keliu, siekdamas savo tikrųjų namų. Tai todėl, kad svetimšalis gali apsistoti svetimoje vietoje ir joje gyventi, o keliautojas tik trumpam stabteli ir jo pagrindinis rūpestis yra pasiekti savo tikruosius namus. Jam nereikia daugiau nei to, kas padeda pasiekti kelionės tikslą. Lygiai taip ir tikinčiajam nereikia šiame pasaulyje nieko daugiau nei to, kas padeda pasiekti savo tikslą pomirtiniame gyvenime.

Ibn Umar laikėsi šio patarimo ir sakydavo: jei sulaukei ryto, nelauk vakaro; jei sulaukei vakaro, nelauk ryto ir laikyk save tarsi būtum jau tarp kapų gyventojų. Kadangi sveikata ir liga yra neišvengiamos žmogaus gyvenimo dalys. Taigi, skubėk paklusti Allahui, kol esi sveikas, prieš susirgdamas, ir naudok savo sveikata atlikdamas teisingus darbus, kol liga tavęs nesustabdė. Pasinaudok savo gyvenimu šiame pasaulyje ir daryk viską, kas gali tau būti naudinga po mirties.