„Kas užaugins dvi mergaites, kol jos pasieks brandą, Tas Teismo dieną bus kartu su manimi,“ – ir jis sujungė savo du pirštus

Didis atlygis laukia to, kuris rūpinasi savo dukromis – aprūpina jas ir auklėja, kol jos išteka arba pasiekia brendimą; tas pats taikoma ir seserims.
Atlygis už rūpinimąsi dukterimis yra didesnis nei už rūpinimąsi sūnumis, nes apie sūnus nieko panašaus nepasakyta. Taip yra todėl, kad mergaitėms reikia daugiau dėmesio ir pastangų jas aprūpinant: jos turi būti tinkamai saugomos, daugelio dalykų pačios neatlieka ir nesielgia taip, kaip berniukai. Priežastis taip pat yra ta, kad tėvas su dukromis nesieja vilčių, kad jos sustiprins jį prieš priešą, pratęs jo pavardę ar giminę, kaip jis sieja tokias viltis su sūnumis. Todėl rūpinimasis dukromis reikalauja kantrybės, nuoširdumo ir tyros intencijos, ir tada jo laukia didis atlygis – jis bus Pranašo kompanjonas Teismo dieną.
Moteris laikoma pasiekusia brandą, kai pasireiškia bent vienas iš šių požymių: jai sukanka penkiolika metų, prasideda menstruacijos, net jei dar nėra penkiolikos, auga plaukai aplink lytinius organus arba įvyksta naktinės išskyros, t. y. ejakuliacija sapnuojant.
Al-Kurtubi sakė: „Brandos pasiekimas čia reiškia tai, kad mergina tampa pajėgi pasirūpinti savimi. Kalabant apie moteris, jos pasiekia tokią būseną, kai konsumuojama santuoka. Taigi, kalba eina ne apie brandą religine prasme, kai prasideda menstruacijos ir tampa privalomos religinės pareigos. Gali būti, kad mergina ištekės anksčiau, ir jos vyras visiškai prisiims jos išlaikymą; o gali būti ir taip, kad nors jai jau prasidėjo menstruacijos, ji nesugeba visiškai pasirūpinti savimi, ir jei ją paliktų, ji būtų bejėgė ir pražūtų. Tokiomis aplinkybėmis ji dar labiau nusipelno globos, priežiūros ir rūpesčio, kad būtų visiškai apsaugota iki tol, kol bus ištekinta. Todėl islamo mokslininkai sakė, kad tėvo pareiga išlaikyti dukterį nedingsta tuomet, kai ji pasiekia brandą, o tik tuomet, kai ji išteka.“