„Iš tiesų šėtonas prarado viltį, kad jį garbintų besimeldžiantieji Arabijos pusiasalyje, tačiau jis vis dar stengiasi pasėti nesantaiką tarp jų.“

Garbinti šėtoną, reiškia garbinti stabus, nes būtent jis tai įsako ir į tai kviečia, kaip įrodyta Allaho žodžiais apie Ibrahimą (Abraomą) (ramybė jam): {Mano tėve, negarbink šėtono...}
Šėtonas siekia kurstyti ginčus, priešiškumą, karus ir nesantaiką tarp musulmonų.
Vienas iš maldos privalumų islame yra tas, kad ji palaiko meilę tarp musulmonų ir stiprina broliškus ryšius.
Malda yra didžiausias apeiginis veiksmas po dviejų tikėjimo liudijimų (šahados), todėl musulmonai vadinami besimeldžiančiaisiais (musalin).
Arabijos pusiasalis turi unikalių ypatybių, kurių neturi kitos šalys.
Jeigu kyla klausimas, kaip suderinti tai, kad kai kuriose Arabijos pusiasalio vietose vėliau pasireiškė stabmeldystė, su Pranašo ﷺ žodžiais: „Iš tiesų šėtonas prarado viltį, kad jį garbintų besimeldžiantieji...“, atsakymas į tai yra toks: Pranašo žodžiai praneša apie šėtono neviltį, kai jis matė užkariavimus ir žmones būriais įžengiančius į Allaho religiją. Taigi, hadisas kalba apie šėtono lūkesčius. Tačiau tai, kas vėliau įvyko tikrovėje, įvyko pagal išmintingą Visagalio Allaho planą ir valią.