„Sakyk: ((Lia ilaha illallah vahdahu lia šarika lah, Allahu akbaru kabira, val-hamdu lillahi kathira, subhanallahi rabbil alamin, lia haula va lia kuvata illa billahil-azizil hakim)) (Niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną be partnerio. Allahas yra Didžiausias ir visa šlovė priklauso Jam. Koks tobulas yra Allahas, pasaulių Viešpats. Visa galia ir jėga priklauso Jam, Išaukštintajam, Išmintingajam).“

Vienas vyras iš beduinų paprašė Pasiuntinio, kad išmokytų jį pasakyti zikr (Allaho atminimą). Taigi, Pranašas jam pasakė: Sakyk: „Lia ilaha illallah vahdahu lia šarika lah“, pradedant monoteizmo liudijimu, o tai reiškia, kad jokia dievybė nėra tikrai verta garbinimo, išskyrus Allahą. „Allahu akbaru kabira“ Tai reiškia Allahas yra didesnis ir didingesnis už viską. „valhamdu lillahi kasira“ Tai reiškia, kad gausiai giriamas Allahas už Jo savybes, poelgius ir daugybę malonių. „subhanallahi rabbil alamin“ Tai yra: Jis yra išaukštintas ir neturi jokių trūkumų. „lia haula va lia kuvata illa billahil azizil hakim“ Tai yra: nėra jokio pasikeitimo iš vienos būsenos į kitą, išskyrus per Allahą, Jo pagalbą ir vedimą. Vyras tarė: Tie žodžiai skirti mano Viešpačiui Jį prisiminti ir šlovinti. Kokį maldavimą turėčiau pasakyti sau? Taigi, Pranašas jam pasakė: Sakyk: „Allahumma ghfirli“ Atleisk man ištrindamas ir nuslėpdamas mano nuodėmes. „varhamni“ Pasigailėk manęs, suteikdamas man religinius ir pasaulietinius interesus bei naudą. „vahdini“ Vesk mane į geriausias būsenas ir į tiesų kelią. „varzukni“ Suteik man leistiną turtą, sveikatą ir bet kokį gėrį.