Dua, kurią Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo dažniausiai, buvo: „Allahumma rabbana atina fid-dunja hasanah va fil-akhirati hasanah va kina adhaban-nar (O Allahe, mūsų Viešpatie, duok mums šiame pasaulyje tai, kas gera, ir anapusiniame - kas gera, ir apsaugok mus nuo pragaro kančių).“

Pranašas dažnai kartodavo glaustas dua, kurių prasmė yra visapusiška, įskaitant tokią dua: „Allahumma rabbana atina fid-dunja hasanah va fil-akhirati hasanah va kina adhaban-nar“ Ši dua apima gerus dalykus šiame pasaulyje, pavyzdžiui: palaimingą, gausų ir teisėtą pragyvenimą, teisingą žmoną, vaiką, kuris yra džiaugsmo ir palengvėjimo šaltinis, naudingas žinias, gerus darbus ir panašius palankius ir leistinus dalykus. Kalbant apie gerus dalykus anapusiniame pasaulyje, jie apima saugumą nuo bausmių kape, stovėjimo vietoje (belaukiant paskutinio teismo t.y. maukif) ir pragare, Allaho malonumą, amžinosios palaimos laimėjimą ir buvimą arti Gailestingiausiojo Viešpaties.