Adomo sūnau, kol šauksiesi Manęs ir prašysi, Aš atleisiu tau už tai, ką padarei, ir neprieštarausiu. Adomo sūnau, jei tavo nuodėmės pasiektų dangaus debesis ir tu prašytum Manęs atleidimo, Aš tau atleisiu

Hadisas rodo didžiulį Allaho gailestingumą, atleidimą ir dosnumą.
Jame pabrėžiamas tauhid nuopelnas ir tai, kad Allahas atleidžia monoteistų nuodėmes ir nusižengimus.
Tai parodo, koks pavojingas yra širk ir kad Allahas neatleidžia politeistams.
Ibn Radžab sakė: „Šis hadisas apima tris priemones, kuriomis galima pasiekti nuodėmių atleidimą: pirma - maldauti (dua) kartu su viltimi. Antra - prašyti atleidimo ir atgailos. Trečia - mirtis būnant tauhid (monoteizmu) išpažinėju.“
Šis hadisas yra dalis to, ką Pranašas perteikė iš savo Viešpaties, ir vadinamas kudsi arba iliahi (dieviškuoju) hadisu. Jo žodžiai ir prasmė yra iš Allaho; tačiau jis neturi unikalių Korano savybių, tokių kaip recitavimas kaip garbinimo forma, vūdu atlikimas prieš jį skaitant, jo pateikimas kaip iššūkio, jo stebuklingumas ir kt.
Nuodėmės yra trijų rūšių: Pirma: Allahas jas neatleidžia. Tarė Allahas: {Iš tiesų, kas priskiria partnerius (garbinime) Allahui, tada Allahas uždraudė tam rojų}. Antra: žmogus, darantis skriaudą sau per nuodėmes ir blogus darbus, įvykdytus tarp jo ir Viešpaties. Jei Allahas panorės, atleis už tai. Trečia: nuodėmės, už kurias Allahas nieko nepalieka neatlyginta - tai žmonių skriaudimas vieni kitiems; šiuo atžvilgiu būtinas teisinis atpirkimas.