Tarnas padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę
Choose an available translation of this Hadeeth
Hadeeth text
Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas): Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam), atpasakodamas nuo Visagalio Viešpaties, tarė: „Tarnas padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi daryk, ką nori, nes Aš atleidau tau.““
Explanation
Benefits
Tikintysis Allahu tikisi Savo Viešpaties atleidimo ir bijo Jo bausmės, taigi, jis skuba atgailauti ir nepasilieka nuodėmėje.
Galiojančios atgailos sąlygos - nuodėmės atsisakymas, gailėjimasis dėl jos ir pasiryžimas daugiau to nedaryti. Jei atgailaujama dėl neteisėtų veiksmų žmonių atžvilgiu, kalbant apie jų turtą, garbę ar gyvybę, pridedama ketvirtoji sąlyga, tai yra: prašyti nuskriausto asmens atleidimo arba grąžinti jam jo atimtą teisę.
Hadisas pabrėžia Allaho religijos pažinimo svarbą, nes toks žinojimas verčia žmogų suvokti savo religijos dalykus, todėl jis atgailauja kiekvieną kartą, kai padaro nuodėmę, nenusimena ir nepasilieka nuodėmėse.
Attribution
Categories
Share hadeeth
Sharing options · 0 Total shares

