„Žindymo giminėms draudžiama tai, kas draudžiama kraujo giminėms.“

Šis hadisas yra pagrindas nustatant taisykles, susijusias su žindymo giminyste.
Ibn Hadžar pasakė: „Jo žodžiai: „Žindymo giminaičiams draudžiama tai, kas draudžiama ir kraujo giminaičiams“, taip pat reiškia, kad žindymo giminaičiams leidžiama tai, kas leidžiama kraujo giminaičiams. Ši nuomonė yra vieningai priimta islamo mokslininkų klausimuose, susijusiuose su santuokos draudimu ir jo pasekmėmis, draudimo išplitimu tarp žindomo vaiko ir žindyvės vaikų, taip pat jų prilyginimu giminaičiams leidžiamumo žiūrėti, būti kartu vienumoje ir keliauti klausimais. Tačiau žindymo giminystė nesuteikia kitų motinystės teisių, tokių kaip: paveldėjimas, išlaikymo prievolė, išlaisvinimas nuosavybės pagrindu (vergijoje), liudijimas, globos teisė ir mirties bausmės panaikinimas kaip atpildo priemonė.“
Nustatyta, kad žindymo giminystė užtraukia nuolatinį [santuokos] draudimą.
Kiti hadisai nurodo, kad toks draudimas atsiranda tik po penkių tiksliai nustatytų žindymų ir tik per pirmuosius dvejus kūdikio gyvenimo metus.
Pagal kilmę santuoka vyrams draudžiama su: motinomis (įskaitant abiejų pusių močiutes), dukromis (įskaitant anūkes), seserimis (iš tėvo ir (arba) motinos pusės), tetomis iš tėvo pusės (įskaitant visas tėvo ir senelių seseris), tetomis iš motinos pusės (įskaitant visas motinos ir močiučių seseris), taip pat dukterėčiomis — brolių ir seserų dukromis (įskaitant jų dukras ir anūkes).
Pagal žindymo giminystę santuoka draudžiama su tais pačiais asmenimis kaip ir pagal kraujo giminystę, išskyrus žindymo brolio žmoną ir žindymo sūnaus (kurį žindė jo žmona) seserį — jos nėra draudžiamos [santuokai].