„Prisiekiu Tuo, Kurio rankoje yra Muchammedo siela, kad tas iš žydų ar krikščionių bendruomenės, kuris girdi apie mane, bet netiki su kuo aš buvau atsiųstas, ir miršta tokioje (netikėjimo) būsenoje, bus vienas iš pragaro gyventojų.“

Tai parodo Pranašo žinios, skirtos visam pasauliui, bendrumą ir pareigą juo sekti, ir kad šariatas panaikino visus ankstesnius įstatymus.
Kas netiki Pranašu, jo tikėjimas kitais pranašais jam nebus naudingas.
Tie, kurie negirdėjo apie Pranašą ir kvietimas į islamą jų nepasiekė, yra atleidžiami, o jų padėtis palikta Allaho rankose Teismo dieną.
Žmogus gali priimti islamą net prieš pat mirtį, net ir sunkiai sergantis, kol siela nepasiekė gerklės.
Tikėjimas netikinčiųjų, įskaitant žydus ir krikščionis, religijos patikimumu yra kufr.
Šiame hadise žydų ir krikščionių paminėjimas rodo, kad įspėjimas apima ir kitų tikėjimų žmones. Jei taip yra su žydais ir krikščionimis, kurie gavo dieviškuosius Raštus, tai dar labiau pabrėžtina tiems, kurie neturi Rašto, nes kiekvienas turi priimti islamą ir paklusti Pasiuntiniui.