Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaukojo du juodus ir baltus avinus su ragais, kuriuos jis pats paskerdė, tariant: „Bismilliah“ ir „Allahu Akbar“, uždėjęs savo koją ant jų kaklų

Udhija (gyvūnų aukojimas) yra nustatyta šariate ir yra vieningai pripažįstama musulmonų.
Pageidautina, kad avinas būtų panašaus tipo į tą, kurį paaukojo Pranašas, atsižvelgiant į gerą išvaizdą bei skanesnę mėsą ir riebalus.
An-Navavi sakė, kad pageidautina, jog žmogus pats paskerstų savo udhiją, o ne prašytų kito asmens tai padaryti, nebent tam yra pateisinama priežastis. Tokiu atveju pageidautina, kad jis stebėtų aukojimą. Tačiau be jokių ginčų yra leidžiama prašyti kitą musulmoną atlikti šį veiksmą.
Ibn Hadžar teigė, kad tai rodo, jog pageidautina sakyti takbir (Allahu Akbar) kartu su tasmija (Bismilliah) aukojant, taip pat uždėti koją ant dešinės aukojamo gyvūno kaklo pusės. Mokslininkai sutiko, kad gyvūnas turi būti paguldytas ant kairės pusės, kad būtų lengviau paimti peilį dešine ranka ir laikyti gyvūno galvą kaire ranka.
Pageidautina paaukoti raguotą gyvūną, nors leidžiama aukoti ir beragį gyvūną.